Rokantiškių pilies Naujojoje Vilnioje hipotetinė rekonstrukcija
N. Vilnioje esanti Rokantiškių piliavietė – viena labiausiai lankomų vietų seniūnijoje. Deja XVI – XVII a. gotikinė, o vėliau renesansinė pilis yra tyrinėta vos kelis kartus, atkastos liekanos, užpiltos žemėmis ir užkonservuotos. Esamoje padėtyje yra žinoma tik planinė struktūra su aprašymu ir užsienio analogai. Tačiau net ir hipotetinis trimatis vaizdas lygi šiol neegzistavo. Siekiant taisyti šią spragą ir skatinti diskusijas asociacija „Naujosios Vilnios miesto bendruomenė“ projekto „Rokantiškių pilies vizija“ rėmuose inicijavo Rokantiškių pilies hipotetinę 3D rekonstrukciją, kurią parengė archeologas, istorikas Žygimantas Buržinskas ir architektas Aurimas Širvys, projektui vadovavo architektas Maksimas Zacharovas.
Kaip gi galėjo atrodyti pilis pristatyta renginio metu, kuris vyko 2021 m. gruodžio 27 d. N. Vilnioje buvusiame XIX amžiaus dalgių fabrike, kultūrinėje erdvėje „Dūmų fabrikas“. Renginio žiūrovams pristatytas pilies maketas, realistinės rekonstrukcijos vizualizacijos, trimatis modelis ir pilies interneto puslapis. Taip pat vyko diskusija, prie kurios prisijungė istorikas Tomaš Božerocki. Iškelta daug klausimų dėl trūkstamų tyrimų ir pilies įamžinimo būdų ateityje bei šios vietos potencialo panaudojimo Naujosios Vilnios kaip rytinių sostinės vartų įvaizdžio gerinimui.
Rokantiškių pilies hipotetinės rekonstrukcijos vizualizacijos.
Rokantiškių pilies hipotetinės rekonstrukcijos trimatis modelis.
Dažniausiai Naujosios Vilnios kūrimosi pradžia yra siejama su geležinkelio Minsko kryptimi į Romnus Ukrainoje statybomis, 1873 m. iškilmingai atidaryti stoties rūmai, suteikiant visiškai naują vietos pavadinimą – Vileika, 1903 m. suteiktas miesto statusas, pavadinimas papildytas žodžiu „Naujoji“, kad neatkartotų dabartinėje Baltarusijoje esantį kur kas senesnį miestą Vileiką.
Tačiau palei Vilnios upės slėnį gyventa ir anksčiau. Dabartinės N. Vilnios centrinė ir vakarinė dalis vadinosi Rokantiškėmis. Šį pavadinimą galima aptikti XIX a. pabaigos žemėlapiuose, o pats pirmasis paminėjimas yra 1506 m. Lietuvos metraštyje. Tai buvusi karališka valda, valdiniams nuomojama karaliaus žemė, kurią sudarė 8 kaimai.
Lietuvos metraštyje įrašyta legenda, siejanti Rokantiškes su Alšėnų giminės pradžia: ,,Ketvirtasis brolis, Alšys, persikėlė per Neries upę ir užtiko gražų kalną tarp kalnų, ties Vilnia, už mylios nuo jos žiočių, kur ji įteka į Nerį, priešais Rakantiškes, ir įkūrė miestą, kurį pagal savo vardą pavadino Alšėnais. Neilgai ten išbuvo. Jodinėdamas iš ten medžioti į girią už dešimties mylių nuo to savo miesto, užtiko gražų kalną, supamą aplinkui plačių lygumų ir pilną gėrybių. Jam ten patiko, ir jis ten apsigyveno, ant to kalno, prie Karoblio upės, įkūrė miestą; atsikėlė iš ten, ėmė kunigaikščiauti ir pasivadino Alšėnų kunigaikščiu“. Manoma, kad Rokantiškėse buvo medinė, viena seniausių Lietuvoje pilių, statyta XII–XIII a. ir priklausiusi Alšėnų kunigaikščių protėviams. Vykdant archeologinius tyrimus jokios medinės pilies konstrukcijos nebuvo aptiktos.
Taigi greičiausiai tai klaidinantis traktavimas ir dėl sutapimo painiojama su Rokantiškių pilies pirmojo žinomo savininko vardu Vilniaus vyskupu Povilu Alšėniškiu, kuris 1533 metais pilį perdavė karalienei Bonai Sforcai, Žygimanto Augusto motinai. Povilas Alšėniškis yra kilęs iš XIII a. – XVI a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų Alšėniškių giminės. Būtent šios giminės vienas iš atstovų galimai ir yra pirmasis mūrinės pilies, kuri iškilo XVI a. pradžioje, statytojas. Manoma – iki 1542 m., Vilnios kairiajame krante, prie pilies, buvo pastatyta Rokantiškių Šv. Kryžiaus bažnyčia, tiksli jos vieta nėra žinoma. Su Žygimantu Augustu susipykusi Bona Sforca 1556 m. su pinigais ir brangenybėmis išvyko į Bario kunigaikštystę Italijoje. Taigi sekantys pilies savininkai – Žygimantas Augustas, Goštautai, vėliau nuo XVII a. pirmosios pusės – Pacai. 1636 metais Steponas Pacas puošnioje Rokantiškių pilies rezidencijoje priiminėjo Lietuvos ir Lenkijos valdovą Vladislovą Vazą. 1655 m. rugpjūčio 7 d. karo su Rusijos caryste metu pilis buvo užimta, sugriauta ir nebeatstatyta.
Rokantiškių pilies griuvėsių ir archeologinių tyrimų nuotraukos: 1955 m. Vacys Milius, 2009 m. Marina Lisovska ir miestai.net
Rezidencinei piliai parinkta vieta ant 50-60 m aukščio kalvos, aukštumos kyšulyje, netaisyklingos trapecijos formos aikštelėje. 1940, 1995 ir 2008 m. archeologinių tyrimų metu atkastas 4 m aukščio kultūrinis sluoksnis: XVI – XVII a. pilies statinių pamatai, rūsiai, plytos, čerpės ir kokliai. Plytų rišimo būdas gotiškas. Pilies rūmai buvo 45×20 metrų dydžio, turėjo kvadratinės formos bokštus. Pirminis architektūros stilius gotika, vėliau renesanso laikotarpiu vyko perstatymai. Pilies rūmų sienos buvo 2 m storio, langų angos apmūrytos plytomis. Iš pietų pusės būta kiemo, apjuosto gynybine siena, prie kurios šliejosi kazematai, o pietvakariniame kampe – vartų gynybos bokštas.
Iki 2011 metų visos pilies liekanos yra užkonservuotos ir užpiltos gruntu, įrengti takai, kurie daliniai atkartoja pilies planą.
Rokantiškių piliavietės (Vilniaus miestas) konservavimo ir pritaikymo lankymui techninis projektas ir archeologiniai tyrimai 2007 m. Projekto vadovai R. Stulpinas, A. Vengris; Tyrimų vadovai A. Zalepūgienė, R. Zilinskas
Moksliniai straipsniai apie Rokantiškių piliavietę
KPD informacija apie Rokantiskiu piliaviete.pdf
Remėjai
Projektui “Rokantiškių pilies vizija” Valstybės biudžeto lėšų skyrė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2021 metų veiksmų plano 1.1.4 priemonę „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“.
